BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bonum

Ką reiškia būti geru žmogumi?

Daryti viską, ko iš tavęs tikisi kiti? Būti tokiu, kokį jie nori tave matyti?

Visada būti geros nuotaikos? Niekada nepykti? Visada išklausyti ir suprasti? Visada būti pasiruošusiai išgirsti? Viską prisiminti? Visada prisiminti priminti? Visus apkabinti, kai sunku? Pritarti visoms kitų išsakomoms tiesoms? Atbėgti pagalbon, vos tik išgirsti pirmą prašymą? Atspėti, ko nori kiti?

Neturėti savų norų. Arba garsiai jų nesakyti. Prisitaikyti prie kitų nuotaikos. Visada paklausti, kaip sekasi. Į klausimą, kaip sekasi, visada atsakyti: “Gerai”. Niekada nesiskųsti. Turėti užsislėpus šokolado. Nepriminti apie save, kol kažkam neprireikia ir jie neprisimena patys. Niekad neverkti. Visada nusileisti. Rengtis, dažytis (arba ne), priklausomai nuo kitų pageidavimų. Būti laisvai tada, kai kiti turi tau klausimų. Nepamiršti bent kartą per dieną aplinkiniams pasakyti gerą žodį. Juokinti, kai kažkam liūdna. Padėti užsimiršti. Pasigerti kartu, už kompaniją, kai kažkas taip skandina liūdesį. Parvežti namo. Ryte pažadint. Dar gerai mokytis. Visada pasiruošti paskaitoms. Viską perskaityti. Pakomentuoti viską, ką tavęs prašo pakomentuoti. Nelįsti ten, kur tavo nuomonės niekas neklausė. Visada turėti protingą atsakymą į klausimą. Visada žinoti, ką daryti. Matyti, kaip auga kiti ir juos už tai girti. Arba tiesiog pastebėti. Išeiti, jei tavęs prašo. Grįžti, jei tavęs pasiilgo…

Bet ar tai tikrai yra gero žmogaus apibūdinimas?

Spręsti kiekvienam, bet tas, aukščiau aprašytas žmogus, greičiau yra… Tiesiog JOKS - kitas žodis į galvą neateina.

Geras žmogus, mano kuklia nuomone, yra tas, kuris visų pirma myli save. Kuris leidžia save mylėti kitiems. Kuris žino, ko nori ir to siekia. Bet ne per galvas. Siekia su kitų pagalba, kartu padėdamas jiems siekti savų tikslų. Kuris šviečia iš vidaus, bet ne todėl, kad to nori kiti, o todėl, kad jis yra laimingas. Nes jis vertina kiekvieną dieną, kiekvieną patirtį, net ir blogą. Nes iš problemų jis moka mokytis. Nes jis žiūri ne tik į kitus ir į kitų daromas klaidas, bet visų pirma į save. Nes jis pripažįsta savo netobulumą ir moka jį panaudoti savo ir kitų naudai. Nes jis leidžia sau liūdėti ir nebėga nuo savo jausmų. Nebėga nuo žmonių ir įsileidžia juos, jei jie prašosi įleidžiami. Leidžia saugomas. Ir saugo kitus.

Taip, kartais jis piktas ir niurzgus, kartais jis nepakenčiamas bambeklis. Jis, iš tikrųjų, gali būti beveik toks, koks aprašytas pačiame viršuje, tačiau ne todėl, kad jį tokį nori matyti kiti, o todėl, kad darydamas visus tuos dalykus, jis jaučiasi gerai. Nes jis nori visa tai daryti. Nes jam gera išklausyti, išgirsti, pamatyti, pastebėti, pagirti, apkabinti, pažadinti, priminti, palaikyti kompaniją, pasisiūlyti padėti (kartais net primygtinai), visada turėti šokolado, kartais atspėti, ko nori kiti, domėtis, klausti ir girdėti atsakymus.

Jis nenešioja kaukių, jis tiesiog turi daug įvairių išraiškų ir jų nemaskuoja.

Taip, jis savanaudiškas. Bet tik tiek kiek reikia jo savivertei ir gerai savijautai. Savanaudiškas tiek, kad kitiems vis dar lieka labai daug.

Padariau išvadą, kad gėris (Gėris!) - sudėtingas dalykas ir naudingas pompastiškumui, kai paverčiamas moraline problema, diskusijų objektu. Bet kuklus ir aiškus, kai jo link žengiamas pirmas realus žingsnis. (A. Makine “Moteris, kuri laukė”)

Kada nors ir aš būsiu geru žmogumi. Kai užaugsiu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą