BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gydantis gyvenimu.

Niūru ir pilka? Taip…

O gal visgi ne? Juk viskas priklauso nuo to, kaip pasižiūrėsi, kaip matysi ir norėsi matyti.

Kai prieš kelias savaites švietė saulė, man norėjosi pabėgti nuo jos, tai buvo lyg piktas pokštas, gamtos pajuoka iš manęs, norėjusios slėptis, nekelti telefono ragelio, neskaityti pašto, nieko nematyti. Arba tik kelis mielus veidus. O nuo visų kitų pasislėpti po kauke, po neperšaunama liemene. Bet saulė vis tiek švietė, nesvarbu, kokia buvo mano būsena. Lyg aš ne šitos gamtos vaikas, nes manojoj planetoj tą savaitę turėjo lyti, nepaliaujamai, ją turėjo užlieti potvyniai, paskandinantys viską, paslepiantys viską po vandeniu, atspindintys mano vidinę būseną.

O dabar, kai į šią planetą atėjo lietūs, manojoj turėtų šildyti saulė. Gal tarp Žemės ir manosios planetos yra atvirkštinė priklausomybė, gal mes dalinamės viena saule? Kaip ten bebūtų, saulė juk vis tiek šviečia, tik ten aukštai aukštai virš visų debesų, virš lietaus.

Nesimato? Rankomis galima juk visus tuos debesis praskleisti, kad ir akimirkai, bet pamatyti saulę ir pasisemti iš jos jėgų, į ląsteles prisisiurbti jos šilumos ir čia, po debesimis ją dalinti.

Tau ir Tau, mums.

Šviesti.

Šypsena, akimis, vidumi.

Nes viskas keičiasi, rytoj gal vėl švies saulė, o gal ir lis lietus, koks gi skirtumas, jei nori juo džiaugtis?

Kasdieną galima nusispalvinti pačiam. Kasdieną galima nuspalvinti ir kitiems, geru žodžiu ar šypsena. Tereikia norėti, labai labai. Arba net ir truputi, bet norėti.

Tada jokie neurozės sūkuriai nebaisūs, nes pasaulis yra toks, kokį jį matai, kokį leidi jį sau matyti. O gyvenimas yra toks, kokį susikuri, kokį leidi sau susikurti.

Leisk sau šypsotis. Šviesti. Būti.

Gyventi.  Laimingai.

Net ir lyjant.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Gydantis gyvenimu.”

  1.   Edgaras rašo:

    Gražu, gera ir ramu. Tokie yra trys pirmi žodžiai, kurie lenda iš galvos, kai tik perskaitai Tavo tekstą. Lenda iš galvos ir pasklinda visur. Sieloje, širdyje. Net aplinka, rodos, pasigauna tą supamą ir lėtą ramybę. Tą tylų lietų. Ačiū. Tikrai.

  2.   Roma rašo:

    Prašom. Džiugu, kad tokie rašymai gali padėti ne tik man, bet ir dar kam nors praskaidrinti dieną ;}

Rašyk komentarą