BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Meilė sau

Meilė sau yra keistas dalykas. Labai sunku pasakyti kas tai. Ar sluoksnis „špakliaus“ ir kas rytą valanda praleista prie veidrodžio yra meilė sau? Ar meilė sau yra trofėjų pilnos lentynos? Ar gražios Instagram nuotraukos su daugybe „like‘ų“ yra meilė sau?

Aš labai ilgai nežinojau, kas yra meilė sau. Gal ir dabar negaliu visai rišliai to paaiškinti. Bet labai gerai žinau, kas yra ne meilė sau.

Ne meilė sau yra žiūrėti į veidrodį ir suprasti, kad negali apie save pasakyti nei vieno gero dalyko. Ne meilė sau yra blogai jaustis savo kūne ir jo gėdytis. Ne meilė sau yra bijoti pasakyti, o kartais gal ir pagalvoti, kad kažko nori. Apskritai nežinoti, ko nori. Ne meilė sau yra nuolat lyginti save su kitais. Ir jaustis prastesne. Ne meilė sau yra savo poreikius atidėti dėl kitų. Slėptis po kitų norais, beviltiškai tikintis, kad kas nors  pamatys, paklaus, pasidomės. Ir kaltinti save, jei taip neįvyksta. Kuo kaltinti? Viskuo: ne grožiu, ne įdomumu, ne sėkmingumu.

Ne meilė sau yra turėti tobulą priedangą – rūpestį kitais, plačią šypseną, tuščią taukštėjimą apie orą, dalinimąsi įdomiais perskaitytais faktais – bet ką, kas užpildo tuštumą, kas nukreipia dėmesį nuo manęs pačios. Ir neleisti niekam po ta priedanga prasibrauti. Beviltiškai tikintis, kad kas nors vis dėlto norės. Bet kodėl turėtų?

Vienu metu, atrodė, kad supratau, ką reiškia save mylėti. Kai atvaizdas nebeatrodė toks atstumiantis, kai buvusi tuščia stiklinė, pasijautė kaip puspilnė. Kaip tai atsitiko? Nežinau. Tikrai padėjo terapija. Kas savaitę 45 minutės, skiriamos sau. Kalbėjimas apie save ir savo jausmus. Paternų suvokimas. Jų dekonstrukcija. Ir tada atrodė, kad kelio atgal nebėra, kad ne meilė sau pasitraukė ir nebeturės kelio sugrįžti.

Naivu. Taip ilgai nekreipus į save dėmesio labai lengva užsiliūliuoti naujai atrastame meilės sau jausme ir vėl nustoti dėl savęs stengtis. Nustoti save girti, tikėti savimi.

Tada atsikeli vieną rytą ir jauti, kad stiklinė ir vėl tuštėja.

Meilė sau yra darbas. Kaip ir meilė kitiems. Meilė sau yra santykis su savimi – sau skiriamas laikas, pastangos. Ji nėra savaime suprantama. Kaip ir bet koks kitas žmogus. Kaip ir meilė bet kokiam kitam žmogui. Aš esu bet koks kitas žmogus sau. Meilė sau nebus su manim, jei aš dėl savęs nesistengsiu. Jei nustosiu savęs klausti, ko aš noriu. Ar aš esu laiminga. Jei pamiršiu svarbius sau dalykus. Kad ir ilgesnį rytą pasivoliojimui lovoje. Kad ir pavalgyti pietus. Meilė sau yra laiko sau atradimas. Ir skyrimas. Nuolat. Kasdien nors po trupti. Visada bus kažkas svarbaus, ką reikia padaryti ir ko reikia nepamiršti. Bet ar tai svarbiau už mane?

Ir taip, meilė sau gali būti sluoksnis „špakliaus“ ir valanda, praleista prie veidrodžio. Jei tai ne priedanga, nesislapstymas. Riba labai plona. Bet aš visada jaučiu, kurioje jos pusėje stoviu.

Meilės sau galima išmokti. Kasdien, po truputi. Meilės sau tik reikia nepamiršti. Savęs nereikia pamiršti. Nes kas kitas, jei ne aš? Kad ir kaip sunku bebūtų.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą