BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pavasariui dilgčiojant

Šiandien rytas maloniai nustebino - šilta! Pagaliau.

Su pavasariu visada ateina ir ramybė, pavasarį kažkodėl visada lengviau. Gal ir man palengvės? Gal pagaliau surasiu atsakymą į vieną labai paprastą klausimą: “Kokia prasmė?”

Stebiu žmones. Bandau pamatyti save: tiek visko vyksta aplinkui, bet kam visa tai? Kokia prasmė yra tikrintis paštą ir atsakinėti į klausimus, kokia prasmė kažkam ryte virti kavą, daryti pusryčius? Kokia prasmė eiti į paskaitas, užsirašinėti? Kodėl dėstytoja daro tai, ką daro? Kam jai snaudžiantys ir šurmuliuojantys studentai, pamirštantys trečdalį išmoktos informacijos vos uždarę egzamino auditorijos duris (patvirtina tyrimų duomenimis), kam? Kokia viso to prasmė? Kam bandyti keisti sistemą? Kodėl pardavėjos sėdi kasose, kiemsargiai valo gatves, o autobuso vairuotojas stoja kiekvienoje pažymėtoje stotelėje? Kas gi sukūrė visą šią tvarką. Kokiu tikslu?

Bet įdomiausias klausimas yra: iš kur atsiranda pašaukimas? Kaip dėstytoja atsiduria prieš pilną auditoriją studentų, kulinaras - šurmuliuojančioje virtuvėje, vairuotojas autobuse, o astronautas kosmose? Iš kur jie žino, kad nori tai daryti? Ar jiems niekada nekyla klausimas: “kokia viso to prasmė”? Kaip žmogus atsistoja ant kelio ir drąsiai sako: tai mano kelias!

Pašaukimas? Kas tai? Archetipinis išminčiaus nurodymas? Kolektyvinė pasąmonė? Judėjimas į savirealizaciją? O kur manoji savirealizacija, kodėl manasis senolis tyli?

Man įdomu daug dalykų, aš noriu mokytis, sužinoti, skaityti, domėtis. Man patinka bendrauti su žmonėmis, patinka žinoti, kad esu jiems naudinga. Bet ar tai mano pašaukimas? Aš darau daug įvairių dalykų, bet kurie iš jų iš tikrųjų yra mano kelio dalis, jei jie visi vienodai įdomūs? Sakot, reikia klausytis vidaus? Ar vidus šneka tada, kai kažkur virš skrandžio pradeda maloniai dilgčioti? Ar tai užuomina? O gal tiesiog liga?

Sakot, įsivaizduoti save po dvidešimt metų ir paklausti, ar tada aš dar norėsiu tai daryti? Bet iš kur gi aš žinau? Aš net nežinau, kas bus rytoj, o jūs prašot sukurti savo gyvenimą po dvidešimties metų!

Taip taip, žinau, kad reikia turėti tikslą ir tik tada galima nusistatyti priemones ir jį pasiekti. Bet čia juk gyvenimas! Mes kalbam apie “Tikslą”, “Gyvenimo Kelią”. Čia viskas ne taip paprasta!

O gal? Sakot, atsakymas gali ateiti savaime? Bet kam tada patys klausiat, ką noriu veikti ir kuo noriu būti? Ką darysiu toliau? Gal tada leiskit man daryti tiesiog tai, ką darau, kol atsakymas dar neatėjo? O jeigu jis neateis niekada? Kažkuo gi vis tiek turėsiu būti..

Vairuotojas vairuoja, nes jam tai patinka. Arba jis tiesiog neranda kito darbo. Dėstytoja dėsto, nes jai patinka bendrauti su jaunais žmonėmis, jai patinka perduoti žinias ir padėti jiems atrasti savo kelią. Kosmonautas skrenda į kosmosą, nes nuo vaikystės svajojo pasižiūrėti į žemę iš viršaus.

Na gerai, tarkim. Bet tada ateina kitas klausimas: kas iš to? Užsidirbo, pamatė, perdavė, bet imant viso pasaulio kontekstą, niekas juk nepasikeitė.

O ar turėjo? Pasikeitė žmogui, kuris spėjo į autobusą ir nepavėlavo į savo darbo pokalbį, pasikeitė studentui, kuris per paskaitą suprato savo paties pašaukimą, pasikeitė kosmonauto šeimai, kurie tapo laimingesni dėl išsipildžiusios jo svajonės.

Globaliai niekas, turbūt, neturi prasmės, nes net jei rasim prasmę Žemei ar žmonijai, Mėnuliui, o tuo labiau Jupiteriui  dėl to nebus jokio skirtumo. Tuo labiau kitai galaktikai.

Bet jei esi laimingas, tai svarbu tau pačiam, tavo žmonėms, jei darai tai, ką nori daryti - tai jaučia ir aplinkiniai. Kažkas juk turi vairuoti autobusą, sėdėti parduotuvės kasoje ar vesti mokslą į priekį savo atradimais - viskas, kas vyksta, turi vykti. Viskas, kas vyksta - vyks šiaip ar taip, su mumis ar be mūsų, tad jei jau esam į visa tai įpainioti - darykim viską su malonumu ir šypsena. Taip lengviau!

O dėl tikslo.. Taip, didieji tikslai yra sudėtingas dalykas, reikalaujantis planavimo, pastangų, apmąstymų, galų gale, patirties. Bet kol dar nematomas tas didysis tikslas, galima kurti mažus. Mano šiandienos tikslas - perskaitytas knygos skyrius bakalauriniam ir bent du nusišypsoję žmonės.

Sėkmės man!

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Pavasariui dilgčiojant”

  1.   M. rašo:

    Nusišypsojau.

Rašyk komentarą